x
.
zvankùs, -ì. skambus, skambantis: Grajina grajina zvankios muzikėlės. Oi nusikirskie tu putinėlį, tai padarysi zvankią skripkelę. Aš paprašysiu zvankių̃ vargonėlių, oi kad jiej negra (j) itų, nesiveselytų. Zvankūs ožio pauteliai – bus bernami zvaneliai.
zvañkiai. Žirgeli manas, šyvasai manas, ko zvankiai nusižvengei ir sunkiai atsidusai?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.