x
.
zvanúoti, -úoja, -ãvo
1. zvanyti 3: Jau su varpais zvanúoja į bažnyčią.
2. zvanyti 4: Klauskit tėvelio, kur kavoti. – Į aukštą kalnelį negriūvantį… Kur zvanúoja varpai netraukomi.
pazvanúoti. pazvanyti:
1. Tupi žvirblis ant varpnyčios, nori pazvanúoti.
2. Liepė tarnui pazvanúot.
suzvanúoti
1. suzvanyti 2: Suzvanãvome po myriu, t. y. sutraukinome varpus. Jau sumušė ir į būgnus, suzvanãvo ir į varpus.
2. suzvanyti 4: Kaip nuleido pas bažnyčią, varpai suzvanãvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.