zvė̃bti, -ia, -ė.
1. verkti (ppr. negražiai), zvembti: Nu kas dar šitai mergšei: tik zvė̃bia ir zvė̃bia. Palikti, būdavo, vieni zvėbsim zvėbsim, zvėbsim zvėbsim ir užmiegam. Tėvai keikias, vaikai zvė̃bia! Nors užsikišk ausis ir bėk.
2. bliauti: Avis zvė̃bia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.