x
zvė́gčioti, -ioja, -iojo
1. zvėgoti 1: Bene žino, zvė́gčioja, i tiek.
2. smarkiai, su zvimbesiu svaidyti: Vėjo pagairės pusėj zvėgčiojo akmenėlius pirkios sienon.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.