x
zvimbė́ti, zvìmba, -ė́jo. zvimbti 1: O kas tenai zvimbėjo, po ąžuolu trinkėjo? Zvimbėjo kulkos. Pjūklai be paliovos zvimbėjo ir spjaudė geltonomis pjuvenomis. Plonai zvimbėjo langų stiklai.
suzvimbė́ti.
1. suzvimbti
1.
2. zvimbiant susmigti: Tauras net subaubt nespėjo, kaip jo šonan suzvimbėjo debesis šmaikščių strėlių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.