zvimbìmas.
1. →. zvimbti 1: Jų. zvimbimo pilnas oras. Balsas netrukus suplonėjo ir sunyko, lyg bitės zvimbimas. Ogi tų žiedų kvapas, tų vabalų zvimbimas! Zvimbimas [kulkų] buvo iš visų pusių, lyg leidžiant didelį spiečių. Štai skardus zvimbimas, lyg kažkokio metalinio įrankio garsas girdimas.
2. →. zvimbti 3: Būk priplaikiausia, meiliausia, be zvimbìmo neišliks, nepatylės.
3. →. zvimbti 4: Visos senės guodamos ūžimu, zvimbimù galvų. Girios ošimas atrodė jam įkyrus zvimbimas ausyse. Įtemptų minties gijas iki zvimbimo ir pasakytų, ko bijosi.
įzvimbìmas. →. įzvimbti.
nuzvimbìmas. →. nuzvimbti.
prazvimbìmas. →. prazvimbti
1.
suzvimbìmas. →. suzvimbti
1. Sūnus kiekvieną kartą džiaugėsi savojo botago suzvimbimu ore.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.