žabarìnis, -ė.
1. iš žabų padarytas: Iš vien žabarų nupina torą, vadina žabarìnė. Žabarìnė tvora nuo vištų, ka į rasodą neįlįstų. Su žabarinè tora tvera, kryžiavo [ja] [virbus] aple mietus. Žabarìnė įžambiai pinta tora pry mūsų. Eikim per kiemą, lipkim per žabarìnę, kad šuneliai nepajustų, nei tėveliai nepabustų. Išpėriau su žabarinè šluota.
2. su žabarais, stagarais: Šienas žabarìnis: pribiręs sausų šakų. su spaigliais: Grūstiniai patalai dar žabarìniai vadinos.
3. su ašakomis, rupus: Žabarìnę duoną kitą kartą liuob valgyti.
žabarìnė tvorà (torà)
1. šioks toks gyvenimo padėjėjas, pašnekovas: Koks bebūtų vyriškas, toks, vis žabarìnė torà.
2. Eik jau eik, tu žabarìne tvõra!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.