žabìnti (-ýti), -ìna, -ìno. glėbti, globti: Žabìnk su pirštais čiurną ir apžabinęs turėk. Su skroda varžos arba šulo žabìnk galus sienojų, t. y. apkabink. Suvydavo šiaudų grįžtes i po dvi žabìndavo ant lotos, kad būtų nubėgimas.
apžabìnti. apimti, apglėbti: Apžabìnk su pirštais ranką. Skrosk skrodą ir apžabink su skrodu galus sienojų. Gelžies vedegė apžabina medinę žagrę. Apžabýti su replėms vinies galvikę [traukiant]. Šlajukus [piršlių] užkeldavo ant stogo, apžabìna i sto [vi]. Apžabìnk kiaulę žabekliu, kad par torą neišlįstų. Ant koplyčios viršaus medinis su buožuliuku stulpelis, ant kurio apžabinta geležinė kryžma. | Vanduo apžabìna visą pievą, be lipto neprieisi pievos pjauti. apjuosti, aprišti: Apžabìnk vežimą su šniūru, kad nebirtų šiaudai pakeliais. Tavo diržas negalės munęs apžabìnti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.