žablinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. žabalinėti:
1. Ką čia žablinė́ji? Aždegs šviesą, i padarysi! Tai ko dabar žablinė́ji patamsy, ko šviesos nedegi? Tamsiai žablinė́ [jo] m i žablinė́ [jo] m kepdamos blynus.
2. Ką gi čia žablinė́ji kaip be akių. Diedukas senas, aklas, tai kur eina, te žablinėja. Jasius žablinėja, nardo par žmones duonaudamas.
3. Žablinė́jau žablinė́jau, led radau. | A velnio tu čia žablinė́ji po pakrūmes, gal arklio nori nujot?!. Žablinė́jaus girtas patamsy gal pusę valandos, kol duris atsirakinau.
4. pajėgti vaikščioti: Jau mano vaikelis žablinė́ja.
atžablinė́ti. atžabalinėti: Tada atžablinė́jau miškais miškais an Nemuną.
nusižablinė́ti nueiti žabalinėjant: Anas nusižablinė́ [jo] i nusižablinė́ [jo] per mišką, i neregė [ja] u, kur dėjos.
sužablinė́ti. neprimatant ką padaryti: Gal kaip nors ir sužablinė́siu (pasiūsiu) .
užsižablinė́ti paklysti (ppr. tamsoje): Naktis tamsi, tai ažsižablinėjom par girią.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.