x
žaib|uoti, žaibuoja, žaibavo
1. žaibui plykstelėti: Toli kur žaibuoja, bet griausmo negirdėti.
2. prk. švysčioti: Ugnimi žaibuoti Deimantais žaibuoti Akimis žaibuoti (piktai žvilgčioti). žaibavimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.