.
žanótas, -a. ženotas 1: Jis žanótas, jijė tekėjusi. Kaip gerai nežanótam būti, geriau nebreik. Gal matyti ir žinoti, kur vyrai žanóti, jie sulinkę, jie sukumpę, kaip ožiai kuproti. Tie žanótiejai i gyventų, rodos, gražiai, i šeimos tura. O kurios liks šakalys liekas. ta tą metą paliks nežanota. Davatkos piktos dėl to, kad nežino, kas kaltas, kad anos nežanótos. Kurie naujai žanóti, bus jaunavedžiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.