žarjà. žarija:
1. Kap daugel malkos pečiuj, tai daugel ir žar̃jų. Jei kada duobėn žarjos užgęsta, tai susiedkų duobėn žarjų būna, – nuejai ir pasiskolinai. Sužerk žarjàs an pūsterio – da atsivėduos. Ir kap senovėj toki pečiai buvo su pripečku, tai žarjàs palieka an to pripečko. Prideda žar̃jų [į lygintuvą],
žinai, kitokis buvo, ne elektrinis, tos elektros nebuvo. Nu tai pietam vyrai prisgaudo ešerių, nu ir an žar̃jų prikepa. Nuog vienos žarjõs užsidega namai. Žarjàs iškūrinę sustuma duobėn. Ar jau žar̃jos išdegė? Jei žarjos atsidoguoja (išblėsusios vėl ima žėrėti) – šals. Merga užsižėrė visa kap žarjà. Svetimais pirštais tik žar̃jos žarstyt.
2. Denga, neša žarjàs tiesiai an pirkios.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.