.
žebrõkas, -ė (żebrak).
1. elgeta: Žebras žebrõkas žebrinė [ja] po kiemą. Žebrõkas atejo, poterius sukalbėjo, duodi duonos, mėsos kąsnelį. Ateina žebrõkas, poni duoda išmaldą. Lenkų laikais pancijos (pensijos) nebuvo, žebrõkų buvo daug – rankas atkišę bažnyčioj. Pas mus žebrõkų buvo, ale nemirė badum. Buvau amžina žebrõkė. Mergomi kad tik vyras turėt, už visokių žebrõkų eina. Žebrõkas gulėj [o] vartuos. Gerai, ka senatuvo [je] nereik eiti žebrõkais. Gunčiukės suplyšę kaip žebrokėlių. Sėdėjo žebrokas aklas pas kelią, žebravodamas ir ingydamas penukšlą savo. Nuplyšęs kaip žebrõkas. Juodas žebrokas visą svietą dengia.
2. apgavikas, pasileidėlis, vagis: Tas žebrõkas mano dukrelei gyvenimą sugadino. | Maluo [ja],
žebrõkas, nevieryk. Žebrõkai tu! – sako, kap susbara. Atejo žebrõkas naktuit.
žebrõkai váikščioja po pil̃vą gurgia viduriai: Kai spirgučio (nei trupinio) nesuvalgo, tai žebrõkai po pil̃vą váikščioja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.