žėbúoti, -úoja, -ãvo
1. niekus kalbėti, vapalioti: Kad nesupranti, tai ir nežėbúok niekų. Ką čia žėbúoji – kalbėk kaip žmogus.
2. žiopčioti: Žėbúoja, žėbúoja, o nieko nesako. Teip priplakė vaiką, kad tas tik ką žėbúoja. Šiąmet didžiausias busiliukas žėbúoja po medžiu. Nedarysiu da tavo žuvų, gyvos, žėbúoja.
3. žiovauti: Žėbúoja kap devynias kumeles suvalgęs.
4. prašnekti, prabilti: Žyduosen pakliuvęs bijau i žėbúot.
5. smarkiai, garsiai verkti: Ko žėbuoji! Ar kas mušė?
sužėbúoti. sušnekti: Ažkerta, kad neduoda ir sužėbúot.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.