žė́byti, -ija (-i), -ijo.
1. žėbėti
1. Buvo gražu, nors žėbyk iš džiaugsmo sniegą.
2. žėbėti 3: Bet tai jau praėjo, tik referatai archyvuose gal ir ilgai dulkes žėbys.
prižė́byti. prižėbėti
2. Mažos pušelės pilnos šakos prisižėbijo sniego pūkų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.