.
žė̃dnas, -à (жaдны, żadny). kiekvienas: Dirbdavo pirmiau žė̃dnas sau. Bizdinėti man praverstum žė̃dną dieną aple ūkį. Žė̃dnas mažiausias darbas pasirodydavo jam ką sunkiausias. Ana pasisveikina su žėdnù. Mėsos žė̃dną dieną nevalgydavom. Žėdnañ kieme pirtis būdavo. Žėdnì savo laukai turia vardus. Dvi poras motka man davė pasogos tų juostų – žėdnà kitokia. Žėdnam̃ grybe yra kirmėlių. Žė̃dną daiktą rankosna ema. Piršlys žėdnõ [je] adyno [je] jauną tekėt gundina. Gyvenkit kaip mes, paukšteliai, nebus tarp jums žėdnų zdrodų, prapuls visi neprieteliai. Žėdną žingsnį lietuviui draudžia. Daug kalba dūšiai mano, netur nė žėdno išgelbėjimo nuogi Dievo savo. Jisai visada kiek žėdnas dienas duchaunai bažnyčiai savo daro. Matai, vaikel, permaina žėdnà viena sunki. Kas yr, tai žė̃dnas vienas galim pasakyt, ė kas bus…. Žė̃dnas vienas sau gero velija. Kaimynų kiek nori, visi mandri, visi žė̃dnas sau gyvena. Žėdna beviena žmona taip sako. Žė̃dnas bevíenas nori geriau. Žė̃dnas čia mane mokys! Kõžnas žė̃dnas nori tokį arklį turėt. Žė̃dnas durnius meluot moka. Žėdno pirštai į save linkę. Dantys žėdno balti, o kas už dantų…. Žė̃dnas daboja savę. Pats savę myli žė̃dnas. Ir žėdnam geriau an savo pečiaus. Žė̃dnas savo duoną kepa. Žė̃dnas savo tvarką daro. Žėdnas po savo šviesa bėga. Žėdnas gimsta be šnekos. Žėdnõj gryčioj dūmų yr. Žė̃dnas savo ligą turi persirgt (nustoti kvailioti) . Žėdnas pranašas n’est mielas tėviškėj savo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.