.
žėdóti, -ója, -ójo.
1. globoti: Ženotas turi augyt savo draugę, žėdot savo tėvus, kap tėvai jį anksčiau žėdojo. Kam man ir grįžtie, žirgelius stabdytie, kad manę motulė mažos nežėdojo.
2. gailėti, jausti nenorą prarasti: Nežėdók, ale gerk ir valgyk. Kas žėdoja jaunyston, tas nežėdoja senyston.
3. šykštauti, jausti nenorą ką atiduoti: Būdavo, niekas nežėdójo tos drobės, o dartės, karo laike – kiekvienas skurlis reikalingas. Anys patys saũ žėdójo. Nežėdók pinigų in mišios.
4. norėti, kad ateitų, kviesti: Jaunas žentulis an arklio joja, seną bočiulį an karavojo žėdója.
pažėdóti. pagailėti: Tik jis pažėdójo manęs. Eik tu pas jį, pažėdók tu jo.
užžėdóti. užsigeisti: Moma kvara ažžėdój [o] manos širdies.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.