.
žė̃gelis.
1. kinkinys, jungas: Į žėgelį įvera vadžias jaučiuo pasukti.
2. iš pagalių įtaisas kam susidėti: Pridėk pilną žė̃gelį gontų. | An tilifono (telefono) stulpo starkas kad ėmė nešt, kad ėmė nešt, nu ir sunešė tokį žė̃gelį.
3. žėgeliai 1: Uždėjau žėgelį, ir kiaulės neblenda.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.