žegnonė

žegnõnė.

1. kryžiaus ženklo padarymas ranka: Poteriai prasideda nuo žegnõnės. Kaip bėda, i žegnõnės atsiranda, i viskas. Viską pradėdavo žegnõnėms, savo jėgoms netikėjo. Vaidulis nebijo kryžiaus (žegnonės), nė kitokių šventenybių. Jau jos tokia mada – sugrumėjo griaustinė, tuo [j] visokios maldos, smilkymai, žegnonės. Žegnonėm ir ražančium išbaidė iš vežimo [katę]. Žmona peržegnojo jį per duris vieną kartą, kitą, vėl pažvelgė pro plyšį ir, pamačiusi, jog nuodninko jau ir žegnonė nebeveikia, sukėlė ant kojų visą kaimą. Ruošimasis prie gyvenimo lyg kokia malda ar poteriai prasidėjo žegnone ir baigėsi žegnone. Ranka nepakyla žegnonei, o, Viešpatie, kaltas, tamsoj mano kelias. Baikim ašarų ir vargo pietus žegnone į keturis kraštus. Nuo piktos dvasios žabangų pasakos herojų gelbsti tik žegnonė, rožančius, šventintas vanduo, ženklai, kurių negali įveikti velnias. | Šaukštus kryžmiškai vis numazgoji, kaip žegnõnė, ir per tris sykius su tais šaukštais nupili švęstą [v] andenį ant kumelės.

2. malda: Vakaro žegnonė. Nemoku žegnõnės prieš valgį. Jūs, poteriai laukų žiedų, be iškalbos ir kuklūs, be žodžių žėrinčias žaizdas žegnonėje tildą. Vaikyštis nuvožė šalmą ir pašalmę ir sudėjo rankas žegnonei, tokiai nesudėtingai, tačiau pilnai orumo ir iškilmės.

3. palaiminimas: Kunigo žegnõnė. Pone Dieve, duok mums tavo žegnonę. Bet … stalą su tokiom žegnõnėms pekliškoms įžegnojęs, duoną nutveria riekt. Kiekvienas lindo prie jūsų, smelkėsi, tartum prie krivių krivaičio dėl žegnonės. Dievas apsireiškė tavyje, tau duodamas žegnonę. Jaunoji puolė ant kelių, meldė žegnonės tėvelio.

4. Dievo palaima: Jų namai be žegnõnės yra. Nėko neduosu, išneš žegnonę iš numų. Lietuviškiems vaikams būtų tikra žegnonė, kad jie galėtų daugiau pamokslo gauti. Žegnonės jo pripildyta yra visa Evangelija. Dievo žegnonę įgauna. Dievas duoda žegnonę. Viešpats ikšiol daug žegnonės aniems pasiuntiniams duoda.

5. Dievo malone gautì darbo vaisiai: Dievas davė žegnõnės. Turiu Dievo žegnonės. Gražūs laukai, pilni žegnõnės. Ant laukų žegnõnė guli. O iš mėšlo smirdančio žegnõnė pareina. Neseniai Nausėdų ir Vingės žvejai sugavo tiek daug kvapių, kad neturėjo kur visą tą žegnonę dėti.

6. įžegnojimas, konfirmacija: Nu i reikėjo mergikę tėvams pri žegnõnės vesti.

7. indelis švęstam vandeniui laikyti: Žegnõnė liuob būti pakabinta ant durių staktos arba pry lovos. Žegnonės arba „krikštai“ švęstam vandeniui laikyti buvo naudojami Suvalkijos dzūkuose ir Žemaitijoje. Puošniausios buvo reljefu gražintos žegnonės.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zegnone' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žegnõnė</b>. <br/>1. <span class="explanation">kryžiaus ženklo padarymas ranka: </span> Poteriai prasideda nuo žegnõnės. Kaip bėda, i žegnõnės atsiranda, i viskas. Viską pradėdavo žegnõnėms, savo jėgoms netikėjo. Vaidulis nebijo kryžiaus (žegnonės), nė kitokių šventenybių. Jau jos tokia mada – sugrumėjo griaustinė, tuo [j] visokios maldos, smilkymai, žegnonės. Žegnonėm ir ražančium išbaidė iš vežimo [katę]. Žmona peržegnojo jį per duris vieną kartą, kitą, vėl pažvelgė pro plyšį ir, pamačiusi, jog nuodninko jau ir žegnonė nebeveikia, sukėlė ant kojų visą kaimą. Ruošimasis prie gyvenimo lyg kokia malda ar poteriai prasidėjo žegnone ir baigėsi žegnone. Ranka nepakyla žegnonei, o, Viešpatie, kaltas, tamsoj mano kelias. Baikim ašarų ir vargo pietus žegnone į keturis kraštus. Nuo piktos dvasios žabangų pasakos herojų gelbsti tik žegnonė, rožančius, šventintas vanduo, ženklai, kurių negali įveikti velnias. \| Šaukštus kryžmiškai vis numazgoji, kaip žegnõnė, ir per tris sykius su tais šaukštais nupili švęstą [v] andenį ant kumelės. <br/>2. <span class="explanation">malda: </span> Vakaro žegnonė. Nemoku žegnõnės prieš valgį. Jūs, poteriai laukų žiedų, be iškalbos ir kuklūs, be žodžių žėrinčias žaizdas žegnonėje tildą. Vaikyštis nuvožė šalmą ir pašalmę ir sudėjo rankas žegnonei, tokiai nesudėtingai, tačiau pilnai orumo ir iškilmės. <br/>3. <span class="explanation">palaiminimas: </span> Kunigo žegnõnė. Pone Dieve, duok mums tavo žegnonę. Bet … stalą su tokiom žegnõnėms pekliškoms įžegnojęs, duoną nutveria riekt. Kiekvienas lindo prie jūsų, smelkėsi, tartum prie krivių krivaičio dėl žegnonės. Dievas apsireiškė tavyje, tau duodamas žegnonę. Jaunoji puolė ant kelių, meldė žegnonės tėvelio. <br/>4. <span class="explanation">Dievo palaima: </span> Jų namai be žegnõnės yra. Nėko neduosu, išneš žegnonę iš numų. Lietuviškiems vaikams būtų tikra žegnonė, kad jie galėtų daugiau pamokslo gauti. Žegnonės jo pripildyta yra visa Evangelija. Dievo žegnonę įgauna. Dievas duoda žegnonę. Viešpats ikšiol daug žegnonės aniems pasiuntiniams duoda. <br/>5. <span class="explanation">Dievo malone gautì darbo vaisiai: </span> Dievas davė žegnõnės. Turiu Dievo žegnonės. Gražūs laukai, pilni žegnõnės. Ant laukų žegnõnė guli. O iš mėšlo smirdančio žegnõnė pareina. Neseniai Nausėdų ir Vingės žvejai sugavo tiek daug kvapių, kad neturėjo kur visą tą žegnonę dėti. <br/>6. <span class="explanation">įžegnojimas, konfirmacija: </span> Nu i reikėjo mergikę tėvams pri žegnõnės vesti. <br/>7. <span class="explanation">indelis švęstam vandeniui laikyti: </span> Žegnõnė liuob būti pakabinta ant durių staktos arba pry lovos. Žegnonės arba „krikštai“ švęstam vandeniui laikyti buvo naudojami Suvalkijos dzūkuose ir Žemaitijoje. Puošniausios buvo reljefu gražintos žegnonės.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.