žègtelėti, -ėja, -ėjo. žagtelėti:
1. Aš verpdama žègtelėjau, matyt, kas mane paminėjo. I žègtelėjau prisiminusi – neįdeviau to sūrio. Nespėsi žegtelėti, kai pajusi, kad jau iš tavo sprando kraujas švirkščia. Rytelį kėliau ir žègtelėjau, kas mane paminėjo.
2. Malūno sparnas bemaž muni panešė į padebesius, ka nukritau i žègtelėjau. Iš medžio kai krito, net žègtelėjo. Plonasis [vagis] prieš smogdamas pritūpdavo ir paskui stryktelėjęs sukyburiuodavo ore ir trenkdavo kirviu net žegtelėdamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.