.
žė̃labnas, -a. žėlãbnas, -à. gedulingas: Júoda bálta – žėlabnà marška. Savo apmaudą išliejo ant galvos, katra buvo pridengta žė̃labna skara. Sako, ne tiktai žėlabną stalą ištaisydavo, bet ant nakties padėdavo visokių valgymų. Kavinė [je] užsako žėlabnùs pietus.
žė̃labna. žėlãbna: Juodu kastiumėliu einu, jau žėlãbna tenai.
žėlabnaĩ. Baltai parėdytas, žėlabnai užtiestas, šviesiamjam kardelyj – vardas pravardėlė. Veda širmą žirgą žėlabnai apdengtą. Atved žirgelį, žėlabnai rėdytą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.