.
žėlaũnas, -à. žė̃launas, -a. gedulingas: Mišios žėlaunas už dūšias. Tas vaikas paėmė juodą žėlaũną skarikę. Jau paskutinę tą žė̃launą večerę pavalgė. O, mano vyreli, padėkavok savo susiedėliams už žėlaunus žodelius, už tas daineles. Visus ant žėlaunų pietų prašė. O medė [je],
pry ubagelio pakajaus, taip puikiai giedojo paukštelis, tokiais žėlaunais balsais. Sakydavo, jau reik užgriežt žėlaũną maršą [vaikinui, kuris draugauja su mergina].
žėlaunaĩ. Ta motriška liuob ateis žėlaunaĩ apsidariusi. Bėrasis žirgelis žėlaunaĩ padengtas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.