žėlavoti

.
žėlavóti, -ója, -ójo. žė̃lavoti, -oja, -ojo;

1. gedėti: Dabar sesers ji žė̃lavoja. Kaip numirė, ale vis tiek žė̃lavoti nebžė̃lavojom. Buvo pasakyta vieną metą žėlavóti. Bene žė̃lavoji bimbalą, sako, kad neturi ko žė̃lavoti. Žėlavóčiau mergužėlės nor trejus metelius. Brolis žė̃lavojo tris nedėlmečius, sesuo trejus metelius. Ka jį ir biesas būt pagavęs, nebūč aš žėlavójęs. Mirus vyrui, žmona žėlavodama jo turėj [o] an kapais vyro gulėti. Bei žemė vaitos (gaus, žėlavos), kožna giminė ypačiai.

2. gailėtis, ilgėtis: Nežė̃lavok, Povileli, keturims vienos panos neužteks. Iš didesnių namų ejau (tekėjau) , žėlavójau. Kad liežiuvis loja, širdis žėlavoja. Oi mergelė, oi jaunoji, ką tu žėlavoji? Ar rūtelių, ar roželių, ar jaunų dienelių? Verks manę motinėlė, žėlavos tėvužėlis. Kaip neverkti, kaip nežėlavoti, žada mane tėvužėlis už seno nuduoti. Daba daug kas žė̃lavo [ja] žė̃lavo [ja] (verkšlena, sielojasi) , o jug ans galia eiti dirbti tą žemę. Žėlavójas, kam ženijos. Aš žėlavojuos, ka teip padariau.

3. tausoti: Baras, kam jūs grūdus barstot [žąsų lauke neganot],
o senelis mane žėlavódavo, kad man kojom šalta. Savo vaiko žėlavót nereikia.

4. taupyti, gailėti prarasti: Pavalgydinti dabar tura žmonys, nežė̃lavoja. Seniui kaip bus nebus, o vaikam nežėlavók. Jeigu savais būtum pirkęs, žėlavótum [daikto]. Nežėlavójo nėmaž skarbo.

5. karščiuotis, patirti jausmų antplūdį.
apžėlavóti. apgailėti: Vilkas giedojo, meška raudojo, ta lapytėlė apžėlavojo.
nužėlavóti. kalbant apgailėti: Nužėlavójo Gliaudelienę: dirba, dirba, o bulbos apžė́lę kaip miškas.
pažėlavóti. pagedėti: Nėr kam raudoti, nėr kam giedoti, jauno bernelio pažėlavoti.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>žėlavóti, </b>-ója, -ójo. žė̃lavoti, -oja, -ojo; <br/>1. <span class="explanation">gedėti: </span> Dabar sesers ji žė̃lavoja. Kaip numirė, ale vis tiek žė̃lavoti nebžė̃lavojom. Buvo pasakyta vieną metą žėlavóti. Bene žė̃lavoji bimbalą, sako, kad neturi ko žė̃lavoti. Žėlavóčiau mergužėlės nor trejus metelius. Brolis žė̃lavojo tris nedėlmečius, sesuo trejus metelius. Ka jį ir biesas būt pagavęs, nebūč aš žėlavójęs. Mirus vyrui, žmona žėlavodama jo turėj [o] an kapais vyro gulėti. Bei žemė vaitos (gaus, žėlavos), kožna giminė ypačiai. <br/>2. <span class="explanation">gailėtis, ilgėtis: </span> Nežė̃lavok, Povileli, keturims vienos panos neužteks. Iš didesnių namų ejau <span class="explanation"> (tekėjau) </span>, žėlavójau. Kad liežiuvis loja, širdis žėlavoja. Oi mergelė, oi jaunoji, ką tu žėlavoji? Ar rūtelių, ar roželių, ar jaunų dienelių? Verks manę motinėlė, žėlavos tėvužėlis. Kaip neverkti, kaip nežėlavoti, žada mane tėvužėlis už seno nuduoti. Daba daug kas žė̃lavo [ja] žė̃lavo [ja] <span class="explanation"> (verkšlena, sielojasi) </span>, o jug ans galia eiti dirbti tą žemę. Žėlavójas, kam ženijos. Aš žėlavojuos, ka teip padariau. <br/>3. <span class="explanation">tausoti: </span> Baras, kam jūs grūdus barstot [žąsų lauke neganot], o senelis mane žėlavódavo, kad man kojom šalta. Savo vaiko žėlavót nereikia. <br/>4. <span class="explanation">taupyti, gailėti prarasti: </span> Pavalgydinti dabar tura žmonys, nežė̃lavoja. Seniui kaip bus nebus, o vaikam nežėlavók. Jeigu savais būtum pirkęs, žėlavótum [daikto]. Nežėlavójo nėmaž skarbo. <br/>5. <span class="explanation">karščiuotis, patirti jausmų antplūdį. </span> <br/><b>apžėlavóti</b>. <span class="explanation">apgailėti: </span> Vilkas giedojo, meška raudojo, ta lapytėlė apžėlavojo. <br/><b>nužėlavóti</b>. <span class="explanation">kalbant apgailėti: </span> Nužėlavójo Gliaudelienę: dirba, dirba, o bulbos apžė́lę kaip miškas. <br/><b>pažėlavóti</b>. <span class="explanation">pagedėti: </span> Nėr kam raudoti, nėr kam giedoti, jauno bernelio pažėlavoti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.