želkas

žel̃kas. žélkas. daigas (ppr. sudygęs ne žemėje): Želkučiùs jau leidžia bulbės. Kap pilsiu bulves maišan, želkai vis tiek apsilaužys. Neaplaužykit jurginiam želkų̃, greičiau žydės. Želkų̃ nuskabytų neduoda gyvuliam, ba apserga. Bulbų želkaĩ kokie, jau sodyt galima. Ji skaboja bulbių žélkus. Sėklos brinko, leido želkus. Iš bulbių tik žélkas (sudygusios bulvės) liko.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zelkas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv