žẽmėjęjis, -i. žemė́jęjis, žemėję́jis.
1. žemiškasis: Ant visų tadang daiktų: aukštų ir žemų, dangujęjų ir žemė́jęjų, – bus stebuklingos žymės ir baisūs prajėvai. Jau ne stebuklas Herodui, jog [i] žgandos bijodamas, idant karalystės žemėjęjos nepateriotų.
2. žemėje esantis, gyvenantis: Nesa man kloniosis visokias kelias dangujęjų, žemėję́jų ir pragaręjų, arba peklęjų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.