žemėpatis

žemė́patis. žẽmėpatis. senovės lietuvių dievybė, globojusi sodybas, trobesius, gyvulius ir apskritai ūkį: Kiekvienas ūkininkas turi savo žemėpatį, kuris valdo ir saugo sodybą bei visą gyvenamą vietą. Kaukus, žemėpatis ir lauksargus pameskiat, visas velnuvas, deives apleiskiat. Pameskigi, miela Lietuva, melstisi kaukus, aitvarą, žemėpačius alba kitas deives ir numirusius šventuosius. Nieko neboja apie žodį pono Dievo, kuris tą draudžia, tikėdami ing žemėpačius, eitvarius, kaukus, apidėmes. Žemėpačiais, laukosargiais, žalčiais aptekę jūsų sielos. Aplinkui blykčioja žaltvykslėmis žemėpačiai murmėdami: tik vienas kraujas atsiteisia.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zemepatis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv