žemė́vilkais.
1. vežant ar velkant vieta beveik be sniego: Antsidėjo maišus an šlajų i vilko žemė́vilkais, sniego nebibuvo. Žemė́vilkais važiuoti arkliams papjūtis. Arba ir žemėvilkais, nor krint gausus lytus, vežk rąstus, ronus, malkas, šatras, tvoras, mietus.
2. pamažu, negreit: Jonis prastas gaspadorius: ką bedirbtų, visi darbai žemė́vilkais eina.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.