žeminėti
žeminė́ti, -ė́ja, -ė́jo. žeminti: Literį nenoriu žeminėti [su bulvėmis].
nužeminė́ti. nužeminti: Nužeminėti kiaušiai, tokių nepirks kuperatyvas (kooperatyvas) . Šlapių batvinių negal rauti, bo nusižeminė́ [ja],
t. y. žemėmis aptenka. Nūsižeminė́ [ja] po tus kaimus. Duokiat [v] andens – reik rankas nusiplauti: nusižeminė́jau. Ans žeminėte nusižeminė́ [ja],
t. y. apkimba žemė [je]. Parejo [vaikas] visas dulkinas, nusižeminė́jęs. Velniukas. nusižeminė́jęs visas, gatavas y [ra]. Ar neliausi tu? Jug nusižeminėsi aslo [je] – sėskis!
pasižeminė́ti nuo žemės palesti: Išleisk vištas į lauką, tai jos pasižeminė̃s.
prižeminė́ti. žemių prikratyti: Ans. nelaka laktinai, ale koją įkiša i laižo, tą pieną prižeminė́ [ja]. Kojos (batai) buvo pakibusios, ir prižeminėjau aslą.
sužeminė́ti. sužeminti
1. Po daržą vaikščiojo, susižeminė́jo kojas. Braškes nuploviau, nognai susižeminė́jusios, nešvarios.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.