žemin|ti, žemina, žemino
1. daryti žemą, žemesnį; leisti žemyn: Vežimo sėdynę žeminti
2. prk. menkinti, niekinti, peikti: Jis per daug kitą žemina. sngr.: Tu prieš jį nesižemink. žeminimas (is) žemintojas, žemintoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.