žemiónis, -ė. -ies.
1. žemininkas
2.
2. žemietis 1: Įgijo garbę ir šlovę pas savo žemionis. Pilypas kunigaikštis klupsčiomis prieš sostą prisiegą sudėjo vardan žemionių savo. Buvo susirinkimas lingvistų draugystės, ant kurio mūsų žemionis, kunigas Jaunis prieš daugybę maskolių mokytų išguldinėjo apie intonaciją ir akcentologiją lietuviškos kalbos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.