žibáinis, -ies. žibaĩnis. žaibas: Pliekia žibáinis, o griaudžiant negirdėt. Jau prasižiūrau, tai tik žibáinis plykstels – i vė nieko nematau. Kai debesys užeina, žibaĩnis iš dangaus plieskia. Vasarą dažnai rodosi žibainis. Šiąnakt visą naktį žibáinys rodėsi, ale griausmo nebuvo girdėt. Kap nakčia griaudžia, tai labai matyt žibáinys. Tris verstus ejau per sniegą, akys pavargo, kai žibainis ėmė pliekst pliekst, paskui tokie juoduliai užstojo.
žibáinys pìlasi. Bėga, net žibáinys pìlas.
žibáinys pìlasi (pasipýlė) iš akių̃ labai skauda: O jau kad kerta, broleli, tai kerta, net žibainys iš akių pilasi. Kap davė kuolu galvon, tai net žibáinys man iš akių paspylė. Tik budikšt kaktom kap baronai, net žibainys iš akių pasipylė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.