žibčikas

.
žìbčikas (живчик).

1. kas labai judrus, išdykėlis, padauža: Žìbčikai, bulkinai, puidokai – vis tas pats. Anas visur įsivelia, tas žìbčikas. Pažadėjo nesusidėt su kokiais žìbčikais, ka nenueit pavėju. Tas didysis labai geras vaikas, o tas mažasis žìbčikas. Tokių žìbčikų pilni patvoriai yr. Tik i žiūrėk an tuos žìbčikus. Norėjau paklausti, bet ką tu su tokiu miesto žibčiku pasikalbėsi.

2. vagišius: Oi tas geras žìbčikas, nė nepamatysi, kaip tau apdoros. Jau i čia gyvent nebegaliam: priviso visokių Rygos žìbčikų.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zibcikas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>žìbčikas</b> (живчик). <br/>1. <span class="explanation">kas labai judrus, išdykėlis, padauža: </span> Žìbčikai, bulkinai, puidokai – vis tas pats. Anas visur įsivelia, tas žìbčikas. Pažadėjo nesusidėt su kokiais žìbčikais, ka nenueit pavėju. Tas didysis labai geras vaikas, o tas mažasis žìbčikas. Tokių žìbčikų pilni patvoriai yr. Tik i žiūrėk an tuos žìbčikus. Norėjau paklausti, bet ką tu su tokiu miesto žibčiku pasikalbėsi. <br/>2. <span class="explanation">vagišius: </span> Oi tas geras žìbčikas, nė nepamatysi, kaip tau apdoros. Jau i čia gyvent nebegaliam: priviso visokių Rygos žìbčikų.