žibčioti

žibčióti, -iója, -iójo. žìbčioti, -ioja, -iojo.

1. menkai žibsėti, žibėti: Kas ten taip žibčió [ja],
švento Jono vabaliukai gal.

2. tarpais blykčioti: Grioviuose žibčiojo vanduo.

3. šiek tiek kartkartėmis blizgėti: Tas piemuo buvo visas sugnaibytas, vienos mėlynės, vienas kraujas, tiktai čia dar akelės žibčiójo. Pilkšvos akys iš po plataus kaktikaulio žibčiojo ir žiūrėjo į galulaukę, kur sūnus akėja. Akys kaip vilko nakčia žibčioja, bet jų niekas nedaboja.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zibcioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žibčióti, </b>-iója, -iójo. žìbčioti, -ioja, -iojo. <br/>1. <span class="explanation">menkai žibsėti, žibėti: </span> Kas ten taip žibčió [ja], švento Jono vabaliukai gal. <br/>2. <span class="explanation">tarpais blykčioti: </span> Grioviuose žibčiojo vanduo. <br/>3. <span class="explanation">šiek tiek kartkartėmis blizgėti: </span> Tas piemuo buvo visas sugnaibytas, vienos mėlynės, vienas kraujas, tiktai čia dar akelės žibčiójo. Pilkšvos akys iš po plataus kaktikaulio žibčiojo ir žiūrėjo į galulaukę, kur sūnus akėja. Akys kaip vilko nakčia žibčioja, bet jų niekas nedaboja.