žibė|ti, žiba, žibėjo
1. švytėti atmušama šviesa, blizgėti, spindėti: Sniegas žiba saulėje. Žibantys ginklai. Auksas ir pelenuose žiba (folkloras).
2. švytėti savo šviesa: Žvaigždės žiba danguje. Žibanti
kirmėlaitė. prk.: Jau skylės žiba sienoje (kiauros sienos). žibėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.