žibiniñkas (-nỹkas).
1. žibinčius 1: Į žibiniñką įstatys skalą, i švies: tokios šviesos tebuvo. Žibininkas buvo įspraudamas: nukaburkštins, ir šviesu. Piemuo turėjo šnypšlioti skalas pri žibininko. Priskaldyk balanų ir uždegsim žibiniñką.
2. žibikas 1: Maišelis žibinỹkas, kur abraką arkliui pilia. | Tokian žibinỹkan sudėjai [knygas],
nesneš vaikas. Mašna kaip žibinỹkas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.