žibinkštis
žibinkštìs. žìbinkštis. žibiñkštis. žibìnkštis.
1. žibinkštė: Žibinkštìs turi pelės pavyzdą. Žibiñkštis peles gaudo. Tai tep peles žibinkštùkė ir išnaikino. Mačiau žibinkštį, tokia šmaukšti, greita, landžioja tarp akmenų. Šeškus ir žibinkštìs nesbijo gyvatės. Jei neskelia gyvulys, reikia permest žibinkštis per karvę. Žibìnkščiai ka peršoka, tai gyvulys dvesia. Kokie žibinkščiùkai, tokio plauko gyvolius reik laikyti. Teip šarpiai viską daro kaip žibinkštìs. Juozapota buvo kap žibinkštìs (sudžiūvusi) , o dar̃ o o! Tie vaikiukai meili kaip žibiñkščiai. Meili mergelė kaip žibinkščiùkas.
2. Užkliūk tu žìbinkštį miesto vidurė [je],
ka paleis lyrą (pradės šaukti) .
3. Aje, tas muno žibiñkštis! A, tas muno žibiñkštis, kaip mas būsiam be saldainių!
4. žebenkštis 4: Žibiñkštin kimšo balaną. Žibiñkštį pakaria ir degina, būlot, balaną. Pakorė žibinkštį. Kap balanom žibino, tai padarė tokį žìbinkštį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.