žìbintojas (-is), -a. kas žibina, šviečia: Luokijimui (= luokyti) reikėjo trijų žmonių: žeberklautojo, žibintojo ir sugautos žuvies nešiotojo. Iš sukikų [nuo ričių] lyną priima du žibintojai ir perduoda mugotojams bei šatravariams. | Norėdamys vakaroti padėjo tą akminį, vadinamą žibintoju, po skyle ir sukūrė ant juomi iš kėnių ar liepkaulių ugnį. Pirmieji „Aušros“ žibintojai … buvo karštai persiėmę tautiškąja idėja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.