žiebti

žieb|ti, žiebia, žiebė
1. degti, kurti: Žiebti ugnį, žiburį, šviesą. sngr.: Viena paskui kitą žiebėsi lempos. prk.: Atmintyje žiebėsi ir geso seni atsiminimai.
2. šnek. smarkiai ką daryti (eiti, važiuoti, kirsti,
mušti): Kad žiebia, tai žiebia keliu. Žiebti kam per (į) sprandą. žiebimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ziebti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

Įrašas
Paaiškinimas	žieb\|ti, žiebia, žiebė 1. degti, kurti: Žiebti ugnį, žiburį, šviesą. sngr.: Viena paskui kitą žiebėsi lempos. prk.: Atmintyje žiebėsi ir geso seni atsiminimai. 2. šnek. smarkiai ką daryti (eiti, važiuoti, kirsti, mušti): Kad žiebia, tai žiebia keliu. Žiebti kam per (į) sprandą. žiebimas.