žiẽvinti, -ina, -ino. žievìnti, -ìna, -ìno. lupti, skusti žievę: Žievinama mediena miške ir sandėliuose.
nužiẽvinti; .
1. nuskusti, nulupti žievę: Tuos medžius nužiẽvinau. Žiemą prirenka beržų, nužiẽvina, par vasarą džiūsta, o rudenį, žiemą degina [skalas]. Rąstus nužiẽvinti. Nužiẽvint (sienmedžių) kraštus. Anksčiau, paleidę eglę, jeigu neišveždavo, nužievindavo, kad neįsimestų į ją piktos miško jėgos. | Gyvulys kaip duoda su ragais, taip i nužiẽvina. nugrūsti: Juoda ruginė [duona] kepama iš smulkiai arba rupiai maltų nužievintų rugių.
2. pervargti, nusibaigti: Nusižiẽvintumi kaip matai. Nusižievìnsi, ka iš subinės sėlinos dulka.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.