žiovinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. žiovauti 1: Kaimo vyrai tik žiovinėjo neįstengdami į tuos kunigo žodžius tuojau atsakyti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė ji bus patalpinta vietoj esamos.