žiovuliúoti, -iúoja, -iãvo. žiõvuliuoti, -iuoja, -iavo
1. po truputį žiovauti: Vaikelis jau žiõvuliuo [ja] – miego nora nabagelis. Iš sušalimo ir pavargimo pradėjau žiovaliúoties, vos tik viduj apšilau. Viens kito klausinėjo apie žmonų sveikatą, nebaigtą proferanso partiją, žiovuliavo, vėl teiravosi apie orą, skaudantį dantį.
2. sunkiai kramtyti: Ką tu čia žiovuliúoji tą minkštimą kaip sena boba, imk plutos.
3. vos matytis, šviestis, būti kiauram: Čerpėm dengti stogai žiovuliuoja – daug jų nukrito, įsisukus vėjams, o kitas akmenimis sudaužė praeidami vaikai.
pažiovuliúoti. kurį laiką žiovuliuoti. |.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.