žiubrùs, -ì.
1. šaltas, žvarbus: Šiandien oras labai žiubrùs.
2. kurio nelygus paviršius, šiurkštus; . glotnus: Rankos žiùbrios nuo darbo prasto žmogaus. Pirštai žiùbrūs nuo šalčio, kad traškėdami eina, jei glostai, braukai drabužį. Atsargiai praskleidę žiubrius lapus, randame gražių agurkėlių. Gatvės grindinys turi būti: lygaus paviršiaus, žiubrus (neslidus) ir atsparus dėvėjimuisi. Justas buvo mažas sulinkęs senelis, raudono raukšlėto ir žiubraus veido.
žiubriaĩ.
3. rupus: Žiubri, stambi miltai.
4. nemaloniai veikiantis klausą, raižus, šaižus, šiurkštus: Žiubrus kauksmas pralėkė virš stogų. Iš ten atskrisdavo šauksmai, žiubrus išverčiamo ir šliaužiojančio mediniu loviu betono šiugždesys. | Jis ilgai springo iškankintomis žiubriomis frazėmis.
5. žvalus, nuovokus: Žiubrì, mitri mergaitė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.