žiudrus
žiudrùs, -ì.
1. žiaudrus 2: Rankos, nuo darbo nupleikatojusios, nuskeldėjusios, yra žiùdrios. Žiudrùs toks popieris kam pavalyti. Šiautuvas [staklėse] tura būti slydus, o ne žiudrùs. Toks žiudrùs tas palitas. Pakulinis, labai žiudrùs audeklas. Tie lapai tokie žiudrì. Atsiguliau, misliau, ka guliu ant dyguliais – tokie žiùdri buvo tie marškiniai. [Tėvas] apkabino ją. ir žiudria, nudirbta ranka paglostė jos veidą. Tokios žiùdrios pasižiūrėti, o minkštos pačiupinėti [vilnos]. A muilas negeras buvo, a kas, bet plaukai žiudrì tokie. Tų paprastų [avių] yr žiùdrios vilnos, o angelskinė gera vilna. Vilnų liekai y [ra] žiudrì, o siūlai būs pasišiaušę. Tie ano plaukeliai yr žiudrì. Žiudrùs siūlas yra gurgždąs. Muno akys tokios žiùdrios, kaip smilčių pribertos.
2. žiaudrus 3: Blogai sumalti – žiudrì miltai.
3. nemalonus klausyti, šaižus: Žiudrus šeimininkės juokas nutraukė Martos svajones. Žiudrus pelėdos riksmas pabudino Marytę iš to keisto apsvaigimo.
žiudriaĩ. Nuplyšėlis susijuokė kaip tai žiudriai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.