žiùptelėti, -ėja (-i. -ia), -ėjo
1. šiuptelėti 1: Buvo kruopelę sūdytas, vakar žiùptelė [ja] u i labiau – sudergiau. Žiùptelėjau druskos – sūri, parsūdžiau. Bulbės druską ema – žiùptelėk negailėdamas.
2. šiuptelėti 3: Nespėjo baigti ji savo žodžių, kai ožys puolė prie jos ir žiuptelėjo į blauzdas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.