žlìbė.
1. akis. Su tokiom žlìbėm tai nė žmogaus iš toli pažyt neina. Vis į žemę žlibes įsmeigę gyveno, dirbo darbus, keliaudavo ar laidodavo savuosius numirėlius.
2. didelė vieta žiūrėti. . Prieš mus stovėjo ūkininko sodyba su apgriuvusiomis trobomis ir mieguistomis langų žlibėmis.
3. spingsulė: Pri tos žlìbės aš nėko nematau. Užsidegs tą žlibìkę, i pri tos žlibìkės verps, ners, vys vyrai.
žlibès susmeĩgti atidžiai, neatsitraukiant pažiūrėti: Smagi mergička ir atrodo neprastai. Ana va, taigi, kaip vyrai žlibes susmeigė, gyvą suėstų.
žlìbėmis spìginti nesivaržant, provokuojant žiūrėti ar sakyti: Tam ir esi žmogus, kad per savo gyvenimą pridarytum klaidų ir skriaudų, – spigina Tamulis mane gudriomis savo žlibėmis.
žlibès išsprogìnti. nustebti.
žlibès pastatýti žvelgti išplėstomis, nustebusiomis ar išsigandusiomis akimis: Viena turistė pastatė žlibes ir pasiteiravo.
žlìbę tráukti žliumbti: Tráuk tráuk žlìbę – už tą piningo nereiks mokėti.
žlibès žiùbinti atidžiai, primygtinai žiūrėti: Savo žlibès žiùbina, nora viską matyti, žinoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.