žliõberuoti, -uoja, -avo. žlioburti:
1. Senas gyvolis, pašaro neįkąsdamas, žlioberuo [ja].
2. Žmogus, turėdamas prastas dantis, negalėdamas sukąsnoti, žlioberuo [ja]. Žliõberuo [ja] kaip sena kumelė žąslus.
apžliõberuoti. pamažu, lyg be dantų kiek ėsti: Senas arklys, kurs dantų netura, pašaro neįkanda, jį apžlioberuo [ja],
apželpė [ja].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.