žliugus

žliugùs, -ì.

1. kuris žliuga, patižęs nuo vandens: Jis mielai brido per žliugų purvą.

2. kuris žliaukia: Jie nejautė žliugaus sniego, teškiančio į akis. Nusipurtė žliugius lašus. Buvo dar žiemos laikas, bet žliugus atodrėkis pranašavo greitą pavasarį.
žliugù. Toks oras, žliugù – baisu išeit ir oran.
žliugiaĩ.

3. šlapias, pažliugęs: Pievos žliugios, žemesnėse dirvose bulvių vagutės plūko vandenyje.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žliugù</b>s, </b>-ì. <br/>1. <span class="explanation">kuris žliuga, patižęs nuo vandens: </span> Jis mielai brido per žliugų purvą. <br/>2. <span class="explanation">kuris žliaukia: </span> Jie nejautė žliugaus sniego, teškiančio į akis. Nusipurtė žliugius lašus. Buvo dar žiemos laikas, bet žliugus atodrėkis pranašavo greitą pavasarį. <br/><b>žliugù</b>. Toks oras, žliugù – baisu išeit ir oran. <br/><b>žliugiaĩ</b>. <br/>3. <span class="explanation">šlapias, pažliugęs: </span> Pievos žliugios, žemesnėse dirvose bulvių vagutės plūko vandenyje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.