žliumba b., žliumb|is, žliumbė dkt. šnek. kas nuolat žliumbia, verkia: Žliumbia ir žliumbia tas žliumba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė ji bus patalpinta vietoj esamos.
#