žliur̃bti, -ia, -ė
1. garsiai srėbti, šliurpti.
2. sriūbaujant verkti: Ko tu čia tep žliurbì, besarmati, nejau moma tave labai mušė? Tu nebijok, nežliurbk be reikalo.
apsižliur̃bti, -ia, apsìžliurbė; apsiverkti: Ko vaikščioji apsižliur̃bus?
užžliur̃bti, -ia, ùžžliurbė. balsu pravirkti: Ee, kad juos! – da labiau užužliurbė jauna žmona.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.