žlūgė̃. žlugė.
1. žliūgė 1: Žlū̃gės įsimetė nuo šlapumo. Jug senovė [je] liuob žlūgès tas nuvirins, nustovins.
2. žliūgė 4: Kaipogi kur pirma linksmi ūkėsai gyveno, ten paskui kaimose pro langus tuščių namų žlūgė ir rūgtė kyšojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.